Stebėsena ir taikomieji tyrimai

Monitoringai, apžvalga ir tendencijos

Rambyno regioninio parko direkcija vykdo Valstybinę aplinkos monitoringų programą (toliau VAMP) penkiose NATURA 2000 teritorijose, kurios yra priskirtos direkcijos priežiūrai. Dvejose iš jų   „Jūros upė žemiau Tauragės (LTSIU0010)“ ir „Šesuvies ir Jūros upės slėniai (LTTAUB001)“ VAMP monitoringai yra atliekami nuo 2006, o  „Šaltaičių kaimo apylinkės (LTTAU0018)“ ir „Senrusnės ir Sennemunės ežerai(LTSLUB002) nuo 2011 metų, kada šios teritorijos buvo priskirtos parko direkcijai.

  • PASTeritorija  „Šesuvies ir Jūros upės slėniai (LTTAUB001)“ yra įsteigta tulžio ir griežlės apsaugai. Pirminis tikslinių teritorijos rūšių įvertinimas buvo atliktas 2004 metais. Tada nustatyta, kad šioje teritorijoje turėtų gyventi nuo 25 iki 30 porų tulžių ir apie 40-60 porų griežlių. Pirmasis VAMP tulžio monitoringas buvo atliekamas 2006 metais. Dėl neaiškių priežasčių duomenų apie stebimos rūšies gausą neišliko. 2009 metais registruota 21 paukščių pora. 2012 metais, manoma dėl sunkios žiemos populiacija stipriai sumažėjo registruotas tik 7 poros tulžių. 2015 metų monitoringas parodė, kad tulžių populiacija šioje teritorijoje atsigauna per du stebėjimo pakartojimus registruotos 21 paukščių pora. 10 metų rūšies stebėjimas rodo, kad tulžio populiacijai didžiausią įtaką daro klimatinės sąlygos, nes dalis tulžių lieka žiemoti pas mus, staiga užšalus upėms paukščiai netenka galimybės maitinti ir žūva. Kol populiacija sugrįžta buvusia būklę praeina dveji treji metai. Tulžio populiacijos būklė stabili. 
  • Toje pačioje teritorijoje stebimos ir griežlės. 2004 metais įvertinta griežlių gausa buvo 40-60 giedančių patinų. Atliekant 2005 metų monitoringą registruota 60 giedančių patinų,  2007- 165, 2009-113, 2011-159, 2013-160, 2015- 93 giedantys patinai. Didelis skirtumas tarp 2005 metų ir 2007 metų monitoringo duomenų aiškinamas metodikos pakeitimu, todėl šie duomenys nelyginami. Likusių stebėjimo metų duomenys daugmaž vienodi išskyrus 2009 ir 2015 metus. 2015 metų sumažėjimas aiškintinas vėlyvu pavasarių ir sausa vasara. BASTeritorijoje  „Jūros upė žemiau Tauragės (LTSIU0010)“ Rambyno regioninio parko direkcija atlieka pleištinės skėtės ir ūdros monitoringus. Pleištinės skėtės monitoringai atlikti 2012 ir 2015 metais vabzdžių nerasta. Ūdros populiacijos būklės stebimoje teritorijoje stabili. Monitoringai buvo atliekami 2008, 2011, 2014 metais. Kadangi monitoringo metu stebima ne pats gyvūnas, kuris yra labai atsargus, o veiklos požymiai, todėl tikslaus gyvūnų skaičiau negalima įvardinti. 2011 metais naujai priskirtoje BASTeritorijoje „Šaltaičių kaimo apylinkės (LTTAU0018)“ 2014 metais yra atliktas tik vienas monitoringas, todėl apie tendencijas sunku ką nors pasakyti.
  • PASTeritorijoje „Senrusnės ir Sennemunės ežerai(LTSLUB002) vykdomi migruojančių žąsų sankaupų, baltaskruostės ir juodosios žuvėdrų  ir  griežlės valstybiniai monitoringai. 2014 metais buvo atliekamas migruojančių žąsų monitoringas, kito dar nebuvo todėl lyginti nėra ką. Žuvėdrų monitoringai buvo atliekami 2013 ir 2015 metais – būklė stabili. Pastoviai peri apie 20 porų baltaskruostės žuvėdros ir apie 100 porų juodosios. Griežlės populiacija stipriai susitraukė lyginant 2013 ir 2015 metus. Staigus griežlės populiacijos sumažėjimas sietinas su bendru 2015 metų griežlių sumažėjimu visoje Lietuvoje. Vėlyvas pavasaris ir sausa vasara.

    Be VAMP monitoringų direkcijoje yra atliekami ir baltojo gandro ir didžiosios miegapelės monitoringai. Baltieji gandrai parko teritorijoje yra stebimi nuo 2006 metų. Priklausomai nuo metų klimatinių sąlygų užauginamų gandriukų skaičius svyruoja nuo 70 iki 125. Perinčių porų skaičius nekinta, kasmet peri apie 50 baltųjų gandrų porų.

  • Didžioji miegapelė stebima nuo 2009 metų Kiekvienais metais individų skaičius svyruoja priklausomai nuo gamtinių sąlygų, ypač nuo ąžuolo gilių ir lazdyno riešutų derliaus tais metais. Daugiausia miegapelių registruota 2011 metais – 43, mažiausiai 2009 ir 2015 – 11. Šiuo metų populiacija stabili.

     

Valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringas – kaip sudedamoji aplinkos monitoringo dalis yra sistemingas kraštovaizdžio komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio aplinkai vertinimas ir prognozė. Kraštovaizdžio monitoringas būtinas ne tik kaip priemonė įgyvendinant nacionalinę monitoringo sistemą, bet kartu jis yra viena iš priemonių kaip vidinei parko savikontrolei.

 Valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programą. Konkretus tikslas susijęs, su STD vykdoma veikla, kraštovaizdžio monitoringo srityje – stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį.

 Vadovaudamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patvirtintu einamųjų metų Valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringo planu Rambyno RPD  parengia Kraštovaizdžio monitoringo ataskaitą už praėjusius metus.

 

 

Rambyno regioniniame parke lankytojų monitoringas vykdomas vadovaujantis Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa (Patvirtinta: VSTT prie AM direktoriaus 2012 metų gegužės mėn. 8 d. įsakymu Nr. V-114).

 

Lankytojų monitoringo tikslas: įvertinti lankytojų apkrovas, struktūrą bei teritorinį pasiskirstymą kiekvienoje ST, pirmiausia nacionaliniame, regioniniame parke, numatant jo vykdymo priemones (metodiką) bei duomenų analizės ir panaudojimo gaires.

 

Sukaupta informacija naudojama turizmo plėtrai, esamų vertybių ir išteklių išsaugojimui, tvarkymui ir naudojimui, naujų potencialių turizmo objektų pritaikymui lankymui ir kt. Informacija apie lankytojus svarbi žemės valdytojams bei reikalinga bendradarbiavimui tyrimų srityje, marketingui ir komunikacijai, regiono ekonomikos ir socialinės veiklos vertinimui.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-18