Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Visas Mažosios Lietuvos regionas patyrė dramatiškas permainas antrojo pasaulinio karo metais ir po jo. Krašte neliko šimtmečiais susiklosčiusio gyvenimo būdo, neliko gyventojų – tradicijų tęsėjų, savotiško, tik šiam kraštui būdingo, materialaus paveldo kūrėjų ir saugotojų. Kraštas buvo besąlygiškai keičiamas, išardant tradicinį ūkininkavimo būdą, griaunant ištisus kaimų, dvarų kompleksus, atskirus pastatus, kapines, paliekant nykimui bažnyčias ir kitą išskirtinį paveldą. Rambyno regioninio parko teritorijoje sovietmečiu tik Vilkyškių miesteliui buvo suteiktas urbanistinio draustinio statusas, bet nebuvo vykdomi konkretūs konservavimo, restauravimo darbai. Unikalioji miestelio dalis, kaip ir kitas apylinkių paveldas toliau nyko. Ypatingai ir negrįžtamai sunaikinta didžioji dalis kapinių paveldo.
Kultūros paveldo objektams, esantiems Rambyno regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
Rambyno regioninio parko direkcija organizavo Rambyno kalno tyrinėjimo ir tvarkymo darbus: geologinius, archeologiniai tyrimus, laiptų įrengimą, regyklų į Tilžės ir Ragainės miestus bei Nemuno vingius, atitvėrimą nuo kelio, šlaitų tvirtinimą, priėjimo takelių įrengimą, kraštovaizdį darkančių estrados liekanų sunaikinimą. Masinių renginių aikštėje suformuota laužavietė, aplink aikštę išdėstyti suoliukai poilsiui. Praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti dviračių stovai, pastatyti informaciniai stendai ir ženklai. Kalno prieigose , siekiant sumažinti lankytojų apkrovą, tenkančią Rambyno kalnui, įrengti 2 pėsčiųjų takai. Suremontuotas 2,3 km ilgio kelias per Rambyno kalną, nuo kelio 4229 iki Rambyno kalno aikštės įrengtas priėjimo takelis. Direkcija organizuoja nuolatinę Rambyno kalno šlaitų, kalno aikščių-pievų, infrastruktūros priežiūrą.
Sutvarkyti ir pritaikyti lankymui Opstainių, Opstainių (Vilkyškių, Raudondvario), Šereiklaukio piliakalniai: atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, sutvarkyti piliakalnių šlaitai, atvertos panoramos, įrengti laiptai. Vykdomi pastovūs piliakalnių priežiūros darbai.
Rambyno regioninio parko direkcija inicijavo ir organizavo Šereiklaukio ( Šereiklaukio architektūrinis draustinis) dvaro buvusių ūkinių pastatų pamatų vietos nustatymą, archeologinių žvalgymų darbus, pamatų konservavimą, dvaro teritorijos išvalymą nuo sovietmečiu užstatytų fermų leikanų, organizuoja dvaro teritorijos priežiūrą,
Atliekamas parko kaimų tradicinės architektūros, sodybų erdvinės struktūros foto fiksavimas.
Vydūniečių pastangomis, prisidedant ir kitoms organizacijoms bei asmenims, iš pagrindų sutvarkytos Bitėnų-Šilėnų kapinės. Kasmet nupjaunant žolę, iškertant atsiradusius krūmokšnius, grėbiant lapus, minimaliai tvarkant kapavietes organizuojama Rambyno regioniniame parke esančių senųjų Bitėnų – Užbičių, Keleriškių, Opstainių, Bardėnų, Lumpėnų, Vilkyškių (I, II, III), Šereiklaukio (I, II, III) Pempynės kapinių tvarkymas ir priežiūra. Šiuose darbuose Direkcijai gelbsti Lumpėnų (tvarko Lumpėnų senąsias kapines), Vilkyškių (padėjo prižiūrint dvarininkų Dreslerių kapines prie Vilkyškių miško) mokyklos, Bardėnų užkardos pasieniečiai (prižiūri Bardėnų kaimo senąsias kapines), Vilkyškių (prižiūri Vilkyškių miestelio centre ir prie veikiančių naujųjų kapinių esančias senąsias kapines) ir Lumpėnų (prižiūri Bitėnų-Šilėnų senąsias kapines) seniūnijos, Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčios parapija (sutvarkė prie Vilkyškių ev. bažnyčios buvusių senųjų kapinių vietą ir G. T. Schiono kapą), Šereiklaukio kaimo bendruomenė (prižiūri Šereiklaukio dvarininkų kapines ). Direkcija nuolat prižiūri Opstainių, Keleriškių, Šereiklaukio (2 vnt.) kaimų kapines, neseniai atrastas senąsias Pempynės kaimo kapines.
Direkcijos specialistai atlieka senųjų kapinių paminklų, kryžių, epitafijų foto fiksavimą. Renka ir užrašo senųjų krašto gyventojų dvasinį palikimą – gyvenimo būdą, tradicijas, papročius, kulinarinį paveldą. Vykdoma vertingojo kultūros paveldo sklaida per edukacinius renginius moksleiviams parko teritorijoje ir mokyklose. Rašomi straipsniai apie kultūros paveldo apsaugą žurnale ir laikraštyje „Rambynas“, vietinėje ir respublikinėje spaudoje.
Kultūros paveldo sklaida atsispindi ir tradiciniuose Rambyno regioninio parko direkcijos organizuojamuose etnokultūriniuose renginiuose ( Klaipėdos Krašto dienos minėjimas, Knygnešių diena, Kultūros diena, Bitėnų kapinaičių šventė, pirmieji ir paskutiniai gandro pavakariai (Palaunagė), Baltų vienybės diena).
Prižiūrima senoji Gustavo Wolbergo sodyba, kurioje iki antrojo pasaulinio karo buvo Svečių namai ir restoranas. Joje yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija, o buvusiame ūkiniame pastate įrengtas Lankytojų centras su parko vertybių ekspozicija, atspindinčia Mažosios Lietuvos dvasinį ir materialinį kultūros paveldą.
