Veiklos sritys

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Visas Mažosios Lietuvos regionas patyrė dramatiškas permainas antrojo pasaulinio karo metais ir po jo. Krašte neliko šimtmečiais susiklosčiusio gyvenimo būdo, neliko gyventojų – tradicijų tęsėjų, savotiško, tik šiam kraštui būdingo, materialaus paveldo kūrėjų ir saugotojų. Kraštas buvo besąlygiškai keičiamas, išardant tradicinį ūkininkavimo būdą, griaunant ištisus kaimų, dvarų kompleksus, atskirus pastatus, kapines, paliekant nykimui bažnyčias ir kitą išskirtinį paveldą. Rambyno regioninio parko teritorijoje sovietmečiu tik Vilkyškių miesteliui buvo suteiktas urbanistinio draustinio statusas, bet nebuvo vykdomi konkretūs konservavimo, restauravimo darbai. Unikalioji miestelio dalis, kaip ir kitas apylinkių paveldas toliau nyko. Ypatingai ir negrįžtamai sunaikinta didžioji dalis kapinių paveldo.

Kultūros paveldo objektams, esantiems Rambyno regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų  (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.

Rambyno regioninio parko direkcija organizavo Rambyno kalno tyrinėjimo ir tvarkymo darbus: geologinius, archeologiniai tyrimus,  laiptų įrengimą, regyklų į Tilžės ir Ragainės miestus bei Nemuno vingius, atitvėrimą nuo kelio, šlaitų tvirtinimą, priėjimo takelių įrengimą, kraštovaizdį darkančių estrados liekanų sunaikinimą. Masinių renginių aikštėje suformuota laužavietė, aplink aikštę išdėstyti suoliukai poilsiui. Praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti dviračių stovai, pastatyti informaciniai  stendai ir ženklai. Kalno prieigose , siekiant sumažinti lankytojų apkrovą, tenkančią Rambyno kalnui, įrengti 2 pėsčiųjų takai. Suremontuotas 2,3 km  ilgio kelias per Rambyno kalną, nuo kelio 4229 iki Rambyno kalno aikštės įrengtas priėjimo takelis. Direkcija organizuoja   nuolatinę Rambyno kalno šlaitų,  kalno aikščių-pievų, infrastruktūros priežiūrą.

Sutvarkyti ir pritaikyti lankymui Opstainių, Opstainių (Vilkyškių, Raudondvario), Šereiklaukio piliakalniai: atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, sutvarkyti piliakalnių šlaitai, atvertos panoramos, įrengti laiptai. Vykdomi pastovūs  piliakalnių priežiūros darbai.

Rambyno regioninio parko direkcija inicijavo ir organizavo Šereiklaukio ( Šereiklaukio architektūrinis draustinis) dvaro buvusių ūkinių pastatų pamatų vietos nustatymą, archeologinių žvalgymų darbus, pamatų konservavimą, dvaro teritorijos išvalymą nuo sovietmečiu užstatytų fermų leikanų, organizuoja dvaro teritorijos priežiūrą,

Atliekamas parko kaimų tradicinės architektūros, sodybų erdvinės struktūros foto fiksavimas.

Vydūniečių pastangomis, prisidedant  ir kitoms organizacijoms bei asmenims, iš pagrindų sutvarkytos Bitėnų-Šilėnų kapinės.  Kasmet  nupjaunant žolę, iškertant atsiradusius krūmokšnius, grėbiant lapus, minimaliai tvarkant kapavietes  organizuojama Rambyno regioniniame parke esančių senųjų Bitėnų – Užbičių, Keleriškių, Opstainių, Bardėnų, Lumpėnų, Vilkyškių (I, II, III), Šereiklaukio (I, II, III) Pempynės kapinių tvarkymas ir priežiūra. Šiuose darbuose Direkcijai gelbsti Lumpėnų (tvarko Lumpėnų senąsias kapines), Vilkyškių (padėjo prižiūrint dvarininkų Dreslerių kapines prie Vilkyškių miško) mokyklos, Bardėnų užkardos pasieniečiai (prižiūri Bardėnų kaimo senąsias kapines),  Vilkyškių (prižiūri Vilkyškių miestelio centre ir prie veikiančių naujųjų  kapinių esančias senąsias kapines) ir Lumpėnų (prižiūri Bitėnų-Šilėnų senąsias kapines) seniūnijos, Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčios parapija (sutvarkė prie Vilkyškių ev. bažnyčios buvusių senųjų kapinių vietą ir G. T. Schiono kapą), Šereiklaukio kaimo bendruomenė (prižiūri Šereiklaukio dvarininkų kapines ).  Direkcija  nuolat prižiūri Opstainių, Keleriškių,  Šereiklaukio (2 vnt.) kaimų kapines, neseniai atrastas senąsias Pempynės kaimo kapines.

Direkcijos specialistai atlieka senųjų kapinių paminklų, kryžių, epitafijų foto fiksavimą. Renka ir užrašo senųjų krašto gyventojų dvasinį palikimą – gyvenimo būdą, tradicijas, papročius, kulinarinį paveldą. Vykdoma vertingojo kultūros paveldo sklaida per edukacinius renginius moksleiviams parko teritorijoje ir mokyklose. Rašomi straipsniai apie kultūros paveldo apsaugą žurnale ir laikraštyje „Rambynas“, vietinėje ir respublikinėje spaudoje.

Kultūros paveldo sklaida atsispindi ir tradiciniuose Rambyno regioninio parko direkcijos organizuojamuose etnokultūriniuose renginiuose ( Klaipėdos Krašto dienos minėjimas, Knygnešių diena, Kultūros diena, Bitėnų kapinaičių šventė, pirmieji ir paskutiniai gandro pavakariai (Palaunagė), Baltų vienybės diena).

Prižiūrima senoji Gustavo Wolbergo sodyba, kurioje iki antrojo pasaulinio karo buvo Svečių namai ir restoranas. Joje yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija, o buvusiame ūkiniame pastate įrengtas Lankytojų centras su parko vertybių ekspozicija, atspindinčia Mažosios Lietuvos dvasinį  ir materialinį kultūros paveldą. 

 

Kraštovaizdžio apsauga

Vienas iš Rambyno regioninio parko steigimo tikslų- išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį  su senvaginiais ežerais Ragainės vingio kilpoje, Vilkyškių moreninį gūbrį su Rambyno kalnu.

 Tam tikrų kraštovaizdžio vertybių apsaugai parko teritorijoje įsteigti kompleksiniai, gamtiniai  ir kultūriniai draustiniai. 

 Rambyno kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti ir eksponuoti vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje kalvagūbrio erozinio palikuonio – Rambyno kalno kraštovaizdį su garsia Lietuvoje mitologine vieta, etnografiškai vertingus Bitėnų ir Bardėnų kaimus, didžiausią Lietuvoje unikalią baltųjų gandrų koloniją  Bitėnuose.

Bitėnų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą keturių kalvų kompleksą su Velnio kalnu ir jo aplinka.

Vilkyškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą gūbrio kalvų kompleksą;

 Vienas iš Ragainės vingio hidrografinio draustinio tikslų – išsaugoti ir eksponuoti vieną raiškiausių Nemuno žemupio kilpų – Ragainės vingį su senvaginiais ežerais (Juodežeriu, Merguva, Bevardžiu).

Šereiklaukio architektūriniame ir Vilkyškių urbanistiniame draustiniuose saugomas kultūrinis kraštovaizdis (dvaro architektūra ir senamiesčio urbanistika).

Kraštovaizdžio apsaugos priemonės numatytos Rambyno regioninio parko tvarkymo plane. Čia pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704),  Rambyno regioninio parko teritorijai nustatytos konservacinės paskirties žemės,  miškų ūkio paskirties žemės, žemės ūkio paskirties, kitos paskirties žemės (tame tarpe gyvenamosios, rekreacinės, edukacinės, gynybinės) ir vandens ūkio kraštovaizdžio tvarkymo zonos bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės. Šioms zonoms nustatytų reglamentų pagalba  direkcija dalyvauja parke vykdomos ūkinės veiklos reguliavimo procese, siekiant įgyvendinti kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemones atitinkamose parko vietose.

 Apsaugos ir eksponavimo tikslais  Rambyno kraštovaizdžio draustinyje  sutvirtintas griūvantis Rambyno kalno šlaitas, įrengti apsauginiai laiptai, panoraminė apžvalgos vieta į Nemuną, Tilžės ir Ragainės mietus (su atitvara nuo stataus šlaito);  atliekant kraštovaizdžio kirtimus, stačiuose   mišku apaugusiuose Nemuno šlaituose  nuo Rambyno link Bitėnų  atverti apžvalgos langai į Nemuną ir Bitėnų kaimą, įrengtos  regyklos;  įrengti du teminiai pėsčiųjų takai (nuo Lankytojų centro iki gandrų kolonijos ir Rambyno kalno prieigose, taip pat pėsčiųjų takeliai per mišką nuo Lankytojų centro link Rambyno ir nuo automobilių pastatymo vietos prie kelio Nr. 4229 iki švenčių aikštės ant  Rambyno kalno; buvusio Bardėnų malūno vietoje įrengtas  apžvalgos bokštelis į Nemuno žemupį ir Tilžę. Siekiant išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą keturių kalvų kompleksą Bitėnų geomorfologiniame draustinyje, ant vienos iš kalvų įrengta apžvalgos vieta.  Siekiant išeksponuoti vertingą kalvų kompleksą Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje kraštovaizdžio kirtimais nuplikintos Vilkyškių ir Opstainių piliakalnių kalvos bei Smaliukių pieva greta Opstainių piliakalnio. Vilkyškių gūbrio geomorfologija gražiai atsiveria nuo apžvalgos bokšto, įrengto Vilkyškiuose. Ragainės vingio hidrografinio draustinio gerą  hidrografinių vertybių būklę palaiko pati gamta, beveik kasmet įkalinanti šią vietą po pavasario potvynių vandeniu.  Viena hidrografinių vertybių-senvaginis Merguvos ežeras -išeksponuotas  apžvalgai nuo paežerėje įrengto  apžvalgos bokšto.

Rambyno regioninio parko direkcija vykdo draustinių būklės  stebėseną, dalyvauja ūkinės veiklos, galinčios įtakoti kraštovaizdį,  reguliavimo procese (teikia siūlymus ir derina miškotvarkos, žemėtvarkos projektus), vadovaudamasi tvarkymo plano sprendiniais organizuoja kraštovaizdžio ir atskirų jo elementų tvarkymo ir priežiūros darbus, vykdo kraštovaizdžio monitoringą, įvertinusi esamą kraštovaizdžio būklę ir problemas, teikia pasiūlymus parko tvarkymo plano rengimui.

Renginiai Rambyno regioniniame parke

Rambyno regioniniame parke vykstančių renginių tikslas gaivinti ir populiarinti Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą, dvasinį paveldą.  Yra organizuojami  7  tradiciniais tapę renginiai. Tai:

  1. Sausio 15 d. - Klaipėdos krašto diena ( Naujausio „Rambyno“ žurnalo numerio pristatymas visuomenei)
  2. Kalendorinė šventė Užgavėnės pagal Mažosios Lietuvos tradicijas (Šiupinys)
  3. Kovo 16 d. -  Knygnešio diena
  4. Balandžio 15 d.- Kultūros diena
  5. Gegužės mėn. - Pirmieji gandro pavakariai (Palaunagė)
  6. Rugpjūčio 24 d. - Paskutiniai gandro pavakariai (Palaunagė)
  7. Rugsėjo 22 d. – Baltų vienybės diena 

Rambyno regioninio parko nuostatuose, kaip viena iš veiklos sričių ir funkcijų yra numatoma vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą. Organizuojame teminius edukacinius užsiėmimus, žygius pažintiniais takais, mūsų pasiūlytu ar Jūsų pačių norimu maršrutu (paslaugų kainos). 

 

NVŠ programa 

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ)

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka.

„Mokslinčiai Rambyne“

Programos tikslas: sudaryti galimybę mokiniams įgyti žinių apie Rambyno apylinkių gamtą, istoriją, tradicijas ir kraštovaizdį.  Siekti, kad mokiniai įgytų gebėjimų  pažinti pasaulį ir išsiugdytų vertybines nuostatas. Mokinius ruošti kaip visaverčius piliečius, gebančius kūrybiškai spręsti iškilusius sunkumus, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymo problemas. Sudaryti mokiniams galimybę įgyti gamtamokslinės kompetencijos pagrindus.

 

Rambyno regioninio parko (toliau RRP) direkcija dalyvauja teritorijų planavimo, žemėtvarkos ir statybų procesuose. Jų metu prižiūrima, kad RRP būtu laikomasi galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomoje teritorijoje. Nors parke vykdomai veiklai ir galioja griežtesni apribojimai, direkcijos tikslas nėra trukdyti vietos žmonių veiklai, o jiems padėti, suteikti reikiamą informaciją. Direkcija siekia, kad šiame gražiame gamtos kampelyje būtų kuriamos tradicinės Mažosios Lietuvos etnografinio regioninio architektūros sodybos, puoselėjama krašto kultūrą, saugomos paveldas ir gamtos vertybės. Išsaugokime šias vertybes ir ateities kartoms.

pastedGraphic.png

Norėdami pradėti naujo pastato statybą ar seno pastato rekonstrukciją Rambyno regioniniame parke, Jūs turite:

  • Kreiptis į Pagėgių savivaldybę su prašymu išduoti leidimą (statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us);
  • Pateikti prašymą išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus; (šį prašymą Rambyno regioninio parko direkcijai pateikia savivaldybė arba tiesiogiai pats statytojas internetu per InfoStatyba sistemą adresu: https://planuojustatyti.lt/info-portal/; prie prašymo pridedami nuosavybės dokumentai, projektiniai pasiūlymai).
  • Parengti statinio ar jo rekonstrukcijos projektą (Jį rengia architektas, specialistas, turintis reikiamą kvalifikaciją);
  • Pateikti projektą tikrinti Pagėgių savivaldybės ir Rambyno regioninio parko direkcijos įgaliotiems specialistams internetu per sistemą InfoStatyba adresu:

https://planuojustatyti.lt/info-portal/

  • Gauti statybos leidimą, kurį išduoda Pagėgių savivaldybė. Jį turint galima pradėti statybas.

 

LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9cd6e9b0d66511e69c5d8175b5879c31/asr

 

 

 

 

 

 

 

Reikalavimai naujų pastatų statybai ir senų pastatų rekonstrukcijai.

Specialiuosius Rambyno regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos reikalavimus, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus nustato: Saugomų teritorijų įstatymas, Rambyno regioninio parko tvarkymo planas, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Rambyno regioninio parko apsaugos reglamentas, kiti teisės aktai. Rekomenduojame rengiant statinių projektus vadovautis Valstybės saugomų teritorijų tarnybos išleista knyga: „Kaimo statyba. Mažoji Lietuva“ Šį leidinį galima parsisiųsti adresu:

https://drive.google.com/file/d/0B-KIqmc5tVevelRrNlVkZWVGZ3M/view

Svarbu!

  • Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais). Tradicinė sodyba susideda iš šių pastatų: gyvenamojo namo, lauko virtuvės, lauko rūsio, tvarto, daržinės (gali būti sujungta su tvartu), klėties, svirno, klojimo, pirties, malkinės. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.
  • Draudžiama statyti sublokuotus gyvenamuosius namus.
  • Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 200 m2. Tradicinis gyvenamasis namas – stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:1,5–3,2. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 9,5 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai čiukuriniai, laužyti čiukuriniai, 30o–45nuolydžio.
  • Tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai – vienaukščiai. Aukštis – iki 10 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Pastatų planas – ištęstas stačiakampis planas
  • Pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Lauko rūsiai gali būti apželdinami žole.
  • Tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas, išskyrus Šereitlaukio architektūrinį draustinį.
  • Sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi (vizualiai) į keturias, šešias dalis ir daugiau dalių.
  • Ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatai, kurie dėl savo specifikos ir techninių reikalavimų negali būti statomi išlaikant tradicinės Etnografinio regiono architektūros savitumus, projektuojami taip, kad nepažeistų sodybos vientisumo.

Sodybų pastatai statomi, rekonstruojami ar remontuojami atsižvelgiant į šias rekomendacijas:

  • Sodybos pastatų stogų spalva: pilka, raudona (molio čerpių). Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogus rekomenduojama dengti vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.
  • Pastatų sienų spalvos: tamsiai ruda, pilka, rusvai gelsva. Langų rėmai, jų staktos dažomos balta, ruda, o durys – ruda, juoda ar tamsiai mėlyna spalva. Rekomenduojama pastatus apkalti medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis.
  • Tradiciškai būdingas sodybos pastatų dekoravimas: gyvenamieji namai dekoruojami angų apvadais, pastogės – frizu bei karnizu, stogo šlaito puošmenomis (dekoratyvinėmis angomis, langeliais), drožinėtomis medinėmis vėjalentėmis, stogo žirgeliais, dekoruotomis durimis. Gali būti įrengti nesudėtingo piešinio langų apvadai ir langinės.
  • Kultūriniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose esančiuose sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus. Nerekomenduojama pastatų fasaduose naudoti plastikines dailylentes

 

Vadovautis: LR Aplinkos ministro įsakymu „Dėl Rambyno regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.181457/asr

Nesudėtingų statinių statyba

Nesudėtingi statiniai valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose turi atitikti specialiuosius projektavimo ir statybos reikalavimus, nustatytus saugomų teritorijų individualiuose apsaugos reglamentuose ir saugomų teritorijų regioniniuose architektūriniuose reglamentuose. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui nustatyti statybos techniniame reglamento (STR 1.05.01:2017) 3 priede: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/585f9850c05211e688d0ed775a2e782a/asr

Kai nereikia projektų ir rašytinių pritarimų, rekomenduojame statinio eskizus derinti su Rambyno regioninio parko direkcija.

 

Svarbu!

  • Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose. Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas. Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas. Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

 

  • Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus.

 

  • Mobilieji nameliai laikomi kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktuose numatytais atvejais.

 

Tvorų ir reklamos įrengimas

  • Sodybos aptveriamos iki 1,2 m aukščio ažūrinėmis vielos, virbų, tašelių tvoromis be cokolio; daržai ir ganyklos – gulsčių medinių karčių.
  • Užrašai informaciniuose, reklamos skyduose, stenduose rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Informacinių, reklaminių skydų, stendų pastatymo vieta derinama su Regioninio parko direkcija. Draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paveldo objektų vizualinės apsaugos zonose, išskyrus informacinių stendų apie pačius gamtos ir kultūros paveldo objektus įrengimą.

Svarbu!

  • Neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti Regioninio parko lankymą.
  • Neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, gamtos išteklius, išsaugoti gamtotvarkos planuose nurodytas rūšis ar buveines, kai reikia miško želdinius ir želdynus apsaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, kai tai būtina saugioms eismo sąlygoms keliuose užtikrinti, kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

 

Kūdros kasimas

Kūdrų kasimą reglamentuoja LR Aplinkos ministro ir LR Žemės ūkio ministro 2012m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas“.

Planuojant įrengti kūdrą regioniniame parke, įskaitant regioniniame parke esančias „Natūra 2000“ teritorijas, kūdros įrengimo vieta turi būti suderinta su Regioninio parko direkcija. Draustiniuose, įskaitant ir draustinius, esančius regioniniame parke, leidžiama įrengti ne didesnes kaip 1000 kv. m ploto kūdras. Kūdrą kasti galima namų valdoje arba ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties sklype.

Kai kūdrą planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, kūdros įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.

Asmuo, norintis suderinti kūdros įrengimo vietą, raštu pateikia laisvos formos prašymą regioninio parko direkcijai. Su prašymu teikiama ši informacija:

  • Dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas kūdros gylis, plotas ir profilis;
  • Žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio kūdros įrengimo vieta ir koordinatėmis;
  • Kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.

 

Statybos „Natura 2000“ teritorijose

„Natura 2000“ – tai Europos bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių (BAST) ir paukščių (PAST) apsaugai svarbių teritorijų. Jos skirtos išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.  Atliekant detaliojo planavimo procedūras, projektuojant naujo statinio statybą ar rekonstrukciją „Natura 2000“ teritorijoje ar šalia jos, Jūs turite: kreiptis į Rambyno regioninio parko direkciją dėl poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir pateikti asmens ir žemės nuosavybę liudijančius dokumentus bei informaciją apie planuojamą statinį.

Svarbu!

Visos planavimo ir statinių projektavimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūros yra atliekamos, vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu (Žin., 2006, Nr. 61-2214).

 

Daugiau atsakymų į Jums rūpimus klausimus galima rasti adresu: https://vstt.lrv.lt/lt/duk

 

Prieš planuojant ūkinę veiklą, kviečiame atvykti į Rambyno regioninio parko direkciją (Nemuno g. 4, Bitėnai). Čia Jums bus suteikta visą aktuali informacija apie parke taikomus apribojimus ir veiklos perspektyvas. Taip pat informacija teikiama bendruoju direkcijos tel: +370 441 40640

Teritorijų tvarkymas ir priežiūra

 

Rambyno regioniniame parke tvarkomų ir prižiūrimų teritorijų ir objektų skaičius kiekvienais metais kinta. Tai lemia skiriamų Valstybės biudžeto, savivaldybės, aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP), parko teritorijoje įgyvendinamų europinių projektų lėšų kiekis ir, žinoma, pats poreikis teritorijas tvarkyti ar prižiūrėti.

Dalis parko plotų (apie 20 ha) prižiūrimos talkos būdu. Nemažai prisideda Pagėgių savivaldybė ir seniūnijos, kurios parke prižiūri apie 12 ha. Direkcija, planuojant šiuos darbus, atlieka koordinatoriaus vaidmenį. Stačių šlaitų ir priėjimų priežiūrai perkama paslaugą. Tokių sudėtingų teritorijų, kuriuose priežiūra įmanoma tik rankiniu būdu (perkant žolės ir krūmų pjovimo trimeriu paslaugą), parke yra apie 3,34 ha. Direkcijos turima technika, traktoriumi, trimeriais ir kt., viso prižiūrima apie 34 ha. Likusį plotą (apie 81 ha) direkcija prižiūri pagal poreikį (t.y. po 20 metrų abipus takų renkamos žmonių paliktos šiukšlės, šalinami užvirtę medžiai, remontuojama infrastruktūra ir kt.). Parko direkcija organizuoja ir vykdo priežiūrą bei tvarkymą  vertingiausiose, lankymui pritaikytose parko vietose: prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, jų apžvalgos vietose, įrengtuose takuose, rekreacijai skirtose vietose, vandens telkinių pakrantėse

Nuo pat Rambyno regioninio parko direkcijos įkūrimo vykdomas nuolatinis darbas, ieškant bendradarbių ir partnerių, kuriems nėra svetimos gamtos, kultūros ir kraštovaizdžio išsaugojimo  bei tvarkymo idėjos, krašto ir vertybių pritaikymas pažinimui, švietėjiška veikla. Džiugu pripažinti, kad  Rambyno regioninis parkas - toji „mažytė vertybių sala“  turi daug  gerbėjų. Rambyno regioninio parko direkcija bendradarbiauja su visa eile valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslininkų ir vietinių parko gyventojų. Drauge įgyvendina bendrus projektus, organizuoja renginius, sprendžia įvairias problemas. Bendradarbiaujant siekiama svarbiausių tikslų: 1) išsaugoti parke esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes ateities kartoms; 2) pritaikyti parką  visuomenės pažinimui ir  lankymui; 3) šviesti visuomenę, propaguojant parko vertybes, jų išskirtinumą, išsaugojimo  svarbą.

Gamtos apsauga Rambyno regininiame parke

 

 

 

Gamtos apsauga Rambyno regioninio parko teritorijoje susideda iš trijų lygmenų. Vertingų gamtinių kompeksų ir objektų išsaugojimas. Europos Bendrijos svarbos pievų ir miškų ir pelkių buveinių išsaugojimas. Retų augalų, grybų ir gyvūnų apsauga ir išsaugojimu.

Vertingiausi saugomi kompleksai Rambyno regioninio parko teritorijoje yra Nemuno slėnio kraštovaizdis, užliejamosios pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis, Rambyno kalnas su vertingais medynais, gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai, išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera, Šereitlaukio dvaro aplinka, Vilkyškių miestelio senoji dalis. Parko teritorijoje esančiuose gamtinės ir kultūrinės vertybės saugomos 8 draustiniuose, kurie užima didžiąją Rambyno regioninio parko teritorijos dalį- 4023 ha, kurie sudaro 83,6 % visos parko teritorijos.

Rambyno kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje kalvagūbrio erozinio palikuonio – Rambyno kalno kraštovaizdį su garsia Lietuvoje mitologine vieta; etnografiškai vertingus Bitėnų ir Bardėnų kaimus, žyminčius Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektus – statinių kompleksus (Bardėnų kaimo buvusios mokyklos sodybą ir Bitėnų kaimo sodybas), laidojimo vietas: Rambyno ir Bitėnų kapines su Vydūno ir Martyno Jankaus kapais, Bardėnų ir Lumpėnų kaimų evangelikų kapines; Martyno Jankaus sodybos vietą Bitėnų kaime; būdingas Rambyno miško biocenozes su retomis miško bendrijomis – pušynus su šluotsmilgėmis, pušynus su šertvėmis; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių – Branto pelėausių, rudųjų nakvišų – gyvenamąsias ir veisimosi vietas; europinės svarbos augalų – smiltyninių gvazdikų – augavietes; didžiausią Lietuvoje unikalią baltųjų gandrų koloniją;

Bitėnų geomorfologinio draustinio– išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą keturių kalvų kompleksą su Velnio kalnu ir jo aplinka; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gervių perėjimo vietas;

Vilkyškių geomorfologinio draustinio– išsaugoti ir eksponuoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą gūbrio kalvų kompleksą; būdingas miško biocenozes ir mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijas, Vilkyškių, Opstainių piliakalnius ir šalia jų esančias senovines gyvenvietes, laidojimo vietas (Vilkyškių kaimo II, III, Opstainių ir Opstainėlių kaimų evangelikų kapinaites); gamtos paminklą – Raganų eglę; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų – dėmėtųjų, raudonųjų, aukštųjų gegūnių ir žalsvažiedžių blandžių – augavietes; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų drugių – juodųjų apolonų ir machaonų – buveines;

Ragainės vingio hidrografinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti vieną raiškiausių Nemuno žemupio kilpų – Ragainės vingį su senvaginiais ežerais (Juodežeriu, Merguva, Bevardžiu); Europos Bendrijos svarbos buveines – karbonatinių smėlynų smiltpieves ir šienaujamų mezofitų pievas; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų ūdrų buveines, šikšnosparnių – vėlyvųjų šikšnių ir rudųjų nakvišų – veisimosi vietas ir migracijų teritorijas, griežlių buveines;

Bitėnų botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti būdingas Bitėnų girios biocenozes su retomis miško bendrijomis – beržynus su šluotsmilgėmis, beržynus su blakstienuotosiomis viksvomis, uosynus su jonpaparčiais, taip pat būdingiausias mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijas; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų – raudonųjų garbenių, bekočių ąžuolų, aukštųjų gegūnių ir žalsvažiedžių blandžių – augavietes; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių – rudųjų nakvišų – gyvenamąsias vietas ir migracijos teritorijas; gervių perėjimo vietas; Šereitlaukio piliakalnį; kultūros vertybių požymių turinčius objektus (medžių alėjas, laidojimo vietas);

Šilėnų botaninio draustinio – išsaugoti būdingas Bitėnų miško biocenozes su retomis miško bendrijomis – pušynus su šluotsmilgėmis; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų – dėmėtųjų, raudonųjų, aukštųjų ir baltijiniųgegūnių, miškinių varnalėšų, stačiųjų atgirių ir žalsvažiedžių blandžių – augavietes; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių – rudųjų nakvišų – gyvenamąsias vietas ir migracijos teritorijas, pelėsakalių buveinę;

Šereitlaukio architektūrinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti Šereitlaukio kompleksinį kultūros paveldo objektą – buvusio dvaro sodybą su alėjų tinklu ir parku; Šereitlaukio senovės gyvenvietę (Sidabrakalnį); į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių – šiaurinių ir vėlyvųjų šikšnių, rudųjų nakvišų, šikšniukų nykštukų, rudųjų ausylių – gyvenamąsias ir migracijos vietas;

Vilkyškių urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti Mažosios Lietuvos istorijoje suvaidinusio svarbų kultūrinį vaidmenį Vilkyškių miestelio senosios dalies gatvių tinklą, užstatymo pobūdį ir erdvinę kompoziciją; Vilkyškių buvusio dvaro sodybą su parku; kitus Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektus: statinių kompleksus – Vilkyškių buvusios mokyklos sodybą, Vilkyškių evangelikų bažnyčią ir kleboniją, Vilkyškių pieninės senąją dalį, laidojimo vietas – Vilkyškių kaimo I evangelikų kapines; į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių – šiaurinių ir vėlyvųjų šikšnių, rudųjų nakvišų – gyvenamąsias vietas.

Sekantis gyvosios gamtos apsaugos lygmuo yra Europos Bendrijossvarbospievųirmiškųirpelkiųbuveiniųišsaugojimas. Rambynoregioninioparkoteritorijojeyraįsteigtos trys Buveinių Apsaugai Svarbios Teritorijos (BAST).

Ragainės vingis (LTSIU0003) įtrauktas į europinės svarbos natūralių buveinių, randamų vietovėse, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankoskriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”. Vadovaujantis šiuo įsakymu, aprašomoje teritorijoje yra saugomos tokios europinės svarbos buveinės: 6210 Stepinės pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitųpievos.

Nemuno upė Rambyno regioniniame parke(LTSIU0015) įtrauktas į europinės svarbos natūralių buveinių, randamų vietovėse, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039)„Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”. Vadovaujantis šiuo             įsakymu, aprašomoje teritorijoje yra saugomos:Baltijos lašiša; Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė.

Šereitlaukio miškas(LTSIU0004) įtrauktas į europinės svarbos natūralių buveinių, randamų vietovėse, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro LR aplinkos ministro LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039)„Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo”. Vadovaujantis šiuo             įsakymu, aprašomoje teritorijoje yra saugomos tokios europinės svarbos buveinės:9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9160, Skroblynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 9190, Sausieji ąžuolynai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai taip pat reliktinis lietuvos miškų vabalas – Šneideriokirmvabalis.

Rambyno regioninio parko direkcija vykdo draustinių būklės  stebėseną, dalyvauja ūkinės veiklos, galinčios įtakoti kraštovaizdį, gamtines vertybes, atskiras retąsias augalų ir gyvūnų rūšis  reguliavimo procese (teikia siūlymus ir derina miškotvarkos, žemėtvarkos projektus).Pritaiko gamtos paveldo objektus pažintinio lankymo naudojimui ir ekologiniam ugdymui.

Atlieka retųjų gyvūnų ir augalų rūšių monitoringą ir stebėseną. Palaiko atviras     neužžėlusias Šereiklaukio miško pievas, Vykdo veiklą naikinant invazines augalų rūšis.   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 2020 metų pradžios Rambyno regioninio parko direkcija  pradėjo vykdyti naują veiklą – prevenciją.   Pagrindinis prevencinės veiklos parke tikslas  - padėti vietos gyventojams laikytis saugomoje teritorijoje taikomų specialiųjų teisės aktų reikalavimų.

Iki šiol ir ateityje Direkcija pavestas funkcijas planuoja vykdyti ugdant vietos gyventojų, saugomos teritorijos lankytojų ir kitų suinteresuotų asmenų vertybinį saugomos teritorijos tikslų supratimą, gamtos apsaugos nuostatas, informacinę kultūrą (gebėjimą naudotis informacijos šaltiniais) gamtos apsaugos srityje, užtikrinti informacijos apie saugomą teritoriją prieinamumą, įtraukti vietos gyventojus, bendruomenes, kitus suinteresuotus asmenis į saugomos teritorijos steigimo tikslų įgyvendinimą.

   Vykdant prevencinę veiklą laikomasi pagrindinių veiklos principų: ne bendravimo raštu, o tiesioginio bendravimo ir konsultavimo, teikiamos informacijos kokybės ir išsamumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis. Tuo tikslu  stebima ir vertinama vizualinės informacinės sistema natūroje ir infrastruktūros lankytojams būklė, rengiami ir dalyvaujama įgyvendinant edukacinius projektus, planuojamos savanorystės programos.  Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis, vietos savivaldos institucijomis, mokyklomis, žygeivių klubais ir kitomis organizacijomis, verslo subjektais, siekiama į saugomos teritorijos tikslų įgyvendinimą įtraukti kuo daugiau asmenų, institucijų, organizacijų.  Koordinuojami jų veiksmai, skatinamos iniciatyvos, planuojami įgyvendinti bendri projektai (gamtos apsaugos, kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros gerinimo, etnokultūros puoselėjimo), kuriais įgyvendinami saugomos teritorijos tikslai; agituojama įsitraukti į saugomos teritorijos tvarkymą, naudojantis įvairių fondų (paramos) lėšomis.

   Prevencinė veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į Direkcijos tikslus, uždavinius, funkcijas, Rambyno regioninio parko apsaugos ir tvarkymo prioritetus, režimo pažeidimų tendencijas, taikant konkrečias kompleksines ar kitokias priemones problemoms spręsti. Specialistai prevencinę veiklą vykdo pagal Direkcijos direktoriaus patvirtintą Prevencinės veiklos planą.

   Prevencine programa siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, norint suderinti parko gyventojų poreikius su veiklą Rambyno regioniniame parke reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-30