KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMO PRIE LIETUVOS 100 – MEČIO PAMINĖJIMAS RAMBYNO REGIONINIAME PARKE
Data
2023 01 16
Įvertinimas
2023 01 15 sukako 100 metų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos.
1923 01 10 – 15 d. vyko Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos politinė karinė akcija vadinama Klaipėdos sukilimu. Nuo 1920 m. Klaipėdos kraštą administravo prancūzai, kurie ignoravo lietuvių interesus. Tuo metu buvo palikti galioti Vokietijos įstatymai, lietuvių kalba neįsileista į mokyklas ir valdžios įstaigas. Tuometinė Klaipėdos krašto geopolitinė situacija kėlė nerimą Lietuvos vyriausybei, nes Lenkija taip pat siekė gauti antrą priėjimą prie Baltijos jūros. Pasinaudojusi tuo metu susiklosčiusia palankia situacija Lietuvos vyriausybė, kurios ministras pirmininkas, faktiškai tapęs svarbiausiu sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės organizatoriumi E. Galvanauskas per diplomatinius kanalus išgavo Vokietijos pritarimą, kuri nenorėjo, kad Klaipėdos kraštas atitektų Lenkijai.
1922 12 18 Klaipėdoje Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai sudarė Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą, kurio pirmininku išrinktas M.Jankus. Komiteto tikslas buvo parengti sąlygas Klaipėdos krašto sukilimui, išvaduoti kraštą iš Prancūzijos okupacijos ir prijungti jį prie atkurtos Lietuvos valstybės.
Sukilimas prasidėjo 1923 01 10 naktį. Sukilėliams beveik visame krašte pavyko nuversti Prancūzijos okupacinę valdžią. Paskutinę sukilimo dieną 1923 01 15 naktį pulta Klaipėda ir po kelių valandų užimta Prefektūra. Prancūzai buvo priversti pasiduoti ir pasirašyti paliaubas. Kitą dieną prancūzams į pagalbą atplaukė Lenkijos karo laivas, tačiau jau buvo per vėlu.
Sukilimas turėjo didelę svarbą Klaipėdos krašto likimui ir Mažosios bei Didžiosios Lietuvos žmonėms. Lietuvos valstybės politikai suvokė Klaipėdos uosto ir krašto svarbą Lietuvos valstybės raidai. Dabartiniai istorikai Klaipėdos krašto sukilimą vertina kaip vieną drąsiausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos direktorius D. Nicius ir pavaduotojas Ž. Čėsna, kartu su Rambyno RP grupės darbuotojais ir Pagėgių savivaldybės įstaigų ir Bitėnų bendruomenės atstovais paminėjo šią gražią sukaktį uždegdami žvakutes ant Mažosios Lietuvos panteone Bitėnų – Užbičių kapinaitėse palaidotų M. Jankaus (Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininko), J. Vanagaičio (Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto sekretoriaus) ir A. Žvinakio (Bitėnų šaulių būrio vado) kapų.
