Gamta
Rambyno regioninis parkas yra Vilkyškių kalvagūbrio pietinėje dalyje. Tai meridianinės krypties 6-8 km pločio žemės paviršiaus pakilimas, skiriantis Nemuno deltą ir visą Pajūrio žemumą nuo Vidurio žemumos pietvakarinės dalies (Karšuvos žemumos). Parko ribose kalvagūbrio absoliutinis aukštis svyruoja nuo 30 iki 60 m, o toliau į šiaurę išauga iki 80 m. Abipus jo driekiasi 15 – 20 metrų absoliutinio aukščio žemumos. Nemunas kerta kalvagūbrį, tekėdamas 4-5 m absoliutiniame aukštyje. Vilkyškių kalvagūbrio tęsinys kairėje Nemuno pusėje įeina į Nadruvos plynaukštės sudėtį. Abi kalvagūbrio dalis skiria pralaužtinė, vos 1,5 kilometro pločio, Nemuno slėnio atkarpa tarp Jūros upės žiočių ir Pagėgių. Joje Nemunas daro du didokus (Ragainės ir Rambyno ) vingius. Toliau į vakarus slėnis išplatėja iki 4 kilometrų. Vilkyškių kalvagūbris yra paskutinio ledynmečio svarbios nuledėjimo fazės kraštinis darinys, susidaręs maždaug prieš 14000 metų. Aukšta rytinė kalvagūbrio ketera, akumuliuota progresyvios būklės ledyno, yra sustumtinė, o kita, platesnė dalis, suformuota jau recesinės būklės, yra supiltinė. Vilkyškių miestelis, davęs vardą kalvagūbriui, įsikūręs keteroje, tuo tarpu Lumpėnai, Užbičiai, Bitėnai, Jogaudai, Palumpiai - žemesnėje dalyje.
Rambyno regioninio parko teritorija apima visų Vilkyškių gūbrio reljefo elementų dalis: keterą, apskalautas morenines kalvas, smėlio užneštus tarpugūbrius ir kalvagūbrio šlaitus. Būdami įvairios medžiaginės sudėties, jie priklauso ir labai skirtingoms augavietėms, nuo maistingiausių kalvagūbrio keteroje iki skurdžiausių tarpugūbriuose.
Kalvagūbrio keteroje esantys miškai susideda daugiausia iš zoninio tipo baltmiškinių krūminių eglynų, vietomis pereinančių į plačialapių (ąžuolynų) sklypus. Stora smėlio danga apneštiems tarpugūbriams bei kalvagūbrio šlaitams būdingi pušynai, vietomis su beržynų intarpais. Kalvagūbrio šlaitų augimvietes gerokai paįvairina smėlio dangos apačioje besikaupiantis gruntinis vanduo, duodantis pradžią mažyčiams upeliukams. Pietvakariniame kalvagūbrio šlaite gruntinį vandenį drenuoja Sriaudupis (nutekantis į senvaginį Merguvos ežerą), taip pat Žiogis (tekantis tiesiog į Nemuną). Šiame šlaite plyti Angliašilio miškas, pasižymintis didžiausia augimviečių mozaika. Greta pušynų čia daug eglynų, o palei upelius – juodalksnynų. Rytiniame šlaite gruntinį vandenį drenuoja ir augimvietes įvairina Šereiklaukio upeliukas. Rambyno regioninio parko teritorija labai įvairi saulės ekspozicijos atžvilgiu. Vidutinėje dalyje (keteroje) vyrauja normalus beveik horizontalus paviršius, tuo tarpu didesnė parko teritorijos dalis yra pietvakarių ir pietų šlaituose, kur gauna didesnį kiekį saulės energijos ir didesnis vėjuotumas. Šiauriniai parko teritorijos pakraščiai yra šiaurinės ekspozicijos, kur gauna mažesnį saulės energijos kiekį. Nuo to priklauso ekologinių sąlygų įvairovė.
