Gamta

Gamta

Rambyno regioninis parkas yra Vilkyškių kalvagūbrio pietinėje dalyje. Tai meridianinės krypties  6-8 km pločio žemės paviršiaus pakilimas, skiriantis Nemuno deltą ir visą Pajūrio žemumą nuo Vidurio žemumos pietvakarinės dalies (Karšuvos žemumos). Parko ribose kalvagūbrio absoliutinis aukštis svyruoja nuo 30 iki 60 m, o toliau į šiaurę išauga iki 80 m. Abipus jo driekiasi 15 – 20 metrų absoliutinio aukščio žemumos. Nemunas kerta kalvagūbrį, tekėdamas 4-5 m absoliutiniame aukštyje. Vilkyškių kalvagūbrio tęsinys kairėje Nemuno pusėje įeina į Nadruvos plynaukštės sudėtį. Abi kalvagūbrio dalis skiria pralaužtinė, vos 1,5 kilometro pločio, Nemuno slėnio atkarpa tarp Jūros upės žiočių ir Pagėgių. Joje Nemunas daro du didokus (Ragainės ir Rambyno ) vingius. Toliau į vakarus slėnis išplatėja iki 4 kilometrų. Vilkyškių kalvagūbris yra paskutinio ledynmečio svarbios nuledėjimo fazės kraštinis darinys, susidaręs maždaug prieš 14000 metų. Aukšta rytinė kalvagūbrio ketera, akumuliuota progresyvios būklės ledyno, yra sustumtinė, o kita, platesnė dalis, suformuota jau recesinės būklės, yra supiltinė. Vilkyškių miestelis, davęs vardą kalvagūbriui, įsikūręs keteroje, tuo tarpu Lumpėnai, Užbičiai,  Bitėnai,  Jogaudai,  Palumpiai - žemesnėje dalyje.

Rambyno regioninio parko teritorija apima visų Vilkyškių gūbrio reljefo elementų dalis: keterą, apskalautas morenines kalvas, smėlio užneštus tarpugūbrius ir kalvagūbrio šlaitus. Būdami įvairios medžiaginės sudėties, jie priklauso ir labai skirtingoms augavietėms, nuo maistingiausių kalvagūbrio keteroje iki skurdžiausių tarpugūbriuose.

Kalvagūbrio keteroje esantys miškai susideda daugiausia iš zoninio tipo baltmiškinių krūminių eglynų, vietomis pereinančių į plačialapių  (ąžuolynų) sklypus. Stora smėlio danga apneštiems tarpugūbriams bei kalvagūbrio šlaitams būdingi pušynai, vietomis su beržynų intarpais. Kalvagūbrio šlaitų augimvietes gerokai paįvairina smėlio dangos apačioje besikaupiantis gruntinis vanduo, duodantis pradžią mažyčiams upeliukams. Pietvakariniame kalvagūbrio šlaite gruntinį vandenį drenuoja Sriaudupis (nutekantis į senvaginį Merguvos ežerą), taip pat Žiogis (tekantis tiesiog į Nemuną). Šiame šlaite plyti Angliašilio miškas, pasižymintis didžiausia augimviečių mozaika. Greta pušynų čia daug eglynų, o palei upelius – juodalksnynų. Rytiniame šlaite gruntinį vandenį drenuoja ir augimvietes įvairina Šereiklaukio upeliukas. Rambyno regioninio parko teritorija labai įvairi saulės ekspozicijos atžvilgiu. Vidutinėje dalyje (keteroje) vyrauja normalus beveik horizontalus paviršius, tuo tarpu didesnė parko teritorijos dalis yra pietvakarių ir pietų šlaituose, kur gauna didesnį kiekį saulės energijos ir didesnis vėjuotumas. Šiauriniai parko teritorijos pakraščiai yra šiaurinės ekspozicijos, kur gauna mažesnį saulės energijos kiekį. Nuo to priklauso ekologinių sąlygų įvairovė.   

NATURA 2000 teritorijos

Natura 2000 yra Europos Sąjungoje esantis saugomų teritorijų tinklas. Jis įkurtas 1992 metais, įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas. Šiuo metu Natura 2000 užima beveik 18 % ES sausumos ploto.  Vietovės, kuriose aptinkamos Buveinių direktyvose minimos rūšys vadinamos BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos), o vietovės, kuriose aptinkamos Paukščių direktyvose minimos rūšys vadinamos PAST (paukščių apsaugai svarbios teritorijos).  Vietovių tinkamumas turi būti peržiūrimas ir patvirtinamas Europos Komisijos. Įteisintų teritorijų apsauga rūpinasi pačios valstybės. Finansavimas gali būti iš dalies dengiamas LIFE-Nature ar kitų programų lėšomis.

Rambyno regioninio parko teritorijoje yra trys BAST teritorijos tai, Šereiklaukio miškas , Ragainės vingis, Nemuno upė Rambyno regioniniame parke, kuriose saugomos 8 tipų miškų, 4 tipų pievų ir 1 tipo pelkių buveinių, o taip pat šneiderio kirmvabalis, baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, salatis, upinė nėgė, ūdra.

Šereiklaukio miškas (LTSIU0004), teisinis statusas suteiktas 2004-12-01, LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), saugoma: 9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9160, Skroblynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 9190, Sausieji ąžuolynai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Šneiderio kirmvabalis, plotas: 1480.5 ha.

Ragaines vingis( LTSIU0003), teisinis statusas suteiktas 2004-12-01, LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), saugoma: 6210 Stepinės pievos (18,78ha); 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai(23,17 ha); 6450 Aliuvinės pievos(107,69 ha); 6510 Šienaujamos mezofitų pievos (515,54 ha). Teritorijos  plotas: 688.8 ha iš jos europinės svarbos buveinės užima 665,18ha

Nemuno upė Rambyno regioniniame parke ( LTSIU0015), teisinis statusas suteiktas 2006-11-19, LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), saugoma: Baltijos lašiša; Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė. Plotas: 213.9 ha.

Be Natura 2000 teritorijų esančių parko teritorijoje Rambyno regioninio parko direkcija administruoja teritorijas esančias už parko ribų.  Tai PAST teritorijos:

Šesuvies ir Jūros upės slėniai(LTTAUB001), teisinis statusas suteiktas 2004-04-17, LRV 2004-04-08 nutarimas Nr. 399 (Žin., 2004, 55-1899), saugoma: Griežlės (Crex crex), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai, plotas: 1352.51ha

Senrusnės ir Sennemunės ežerai(. LTSLUB002), teisinis statusas suteiktas 2005-07-06, LRV 2005-06-30 nutarimas Nr. 729 (Žin., 2005, 85-3014), saugoma: Griežlės (Crex crex), juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger), baltaskruostčių žuvėdrų (Chlidonias hybridus); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupų vietos taip pat baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) ir plėšriųjų paukščių migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai, plotas: 1585,66ha.

Taip pat BAST teritorijas:

Jūros upė žemiau Tauragės (LTSIU0010), teisinis statusas suteiktas 2005-08-31, LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), saugoma: Kartuolė; Paprastasis kirtiklis; Paprastasis kūjagalvis; Pleištinė skėtė; Salatis; Ūdra; Upinė nėgė, plotas: 606.7ha.

Pleinės pelkė (LTSIU0001), teisinis statusas suteiktas 2004-03-05, LR Vyriausybės 2009-03-04 nutarimas Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287), saugoma: 7110 Aktyvios aukštapelkės; 7120 Degradavusios aukštapelkės; 91D0 Pelkiniai miškai, plotas: 277.48 ha.

Šaltaičių kaimo apylinkės (LTTAU0018), teisinis statusas suteiktas 1970-01-01, LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymas Nr. D1-654 (Žin., 2009, Nr. 135-5903), saugoma: 3270, Dumblingos upių pakrantės; 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės; 6210, Stepinės pievos; 6230, Rūšių turtingi briedgaurynai; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 9070, Medžiais apaugusios ganyklos; 91F0, Paupių guobynai; Kraujalakinis melsvys, plotas: 71.87ha.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-05-05